Mėnulio burtai

Jūs esate čia: Klėtis » Mėnulio burtai

mėnuo, sesuo, dvasia, siela, vėlė, nuojauta, mėnesinės, kūryba, sumaištis, lunatikė, širma, prieblanda, paslaptis, prietema, naktis, brėkšma, vidinė šviesa, meditacija, magija, mistika, mitologija, metamorfozė, fazė, jautra, aistra, rasa, dirva, sėkla, kraujo srovė...

Mėnulio galia

Tai, ką mes vadiname mėnulio galia, mėnulio įtaka, plaukia iš gražaus mėnulio, žemės ir saulės ratelio, kurį "žaidžia" šie dangaus kūnai ir, kuris pasikartojančiu ritmu paskleidžia šviesos pluoštą ant mėnulio veido. Iš žemės matomos mėnulio fazės tėra optinė apgaulė, šviesos žaismas tamsiame mėnulio paviršiuje.

Mėnulio atspindėjimas, tai tarsi žaidimas su veidrodžais. Šiaurės ir pietų pusrutuliuose žmonės jaunatį mato pasisukusią į priešingas puses.

Tačiau matomo ar nematomo mėnulio burtai mus veikia iš tikrųjų. Šviesa ir tamsa būtini augimo komponentai; daugelis organizmų savo augimą pradeda tamsoje ar prieblandoje: gemalas - gimdoje, sėkla - po žeme, vienoje ar kitoje mėnulio šviesoje. Kaip artimiausias dangaus kūnas, mėnulis, praplaukdamas pro šalį, savo traukos jėga priverčia žemę truputėlį išsigaubti. Jo traukos poveikis geriausiai matomas okeanuose, du kartus per diena, potvynių ir atoslūgių metu. Ne tik žemės okeanus, bet ir visų žemės gyvių skysčius veikia mėnulio traukos ir šviesos pokyčiai: Kūno skysčių tekėjimą, endokrininę sistemą, ovuliacijas, gyvūnų migraciją, augimo ciklus. Mėnulis valdo vandeninę sąmonės sritį, jutimus ir emocijas, kieviename egzistencijos lygmenyje suteikdamas formą mūsų realybei.

Manoma, kad jau seniausieji planetos gyventojai suvokė mėnulio galią. Pagarbos mėnuliui ženklai randami archeologinėse žmonijos kultūrų liekanose, mitologijoje ir išlikusiose archajinėse visuomenėse. Žodis "mėnulis" daugelyje kultūrų yra moteriškos giminės. Lietuviškajame "mėnuo" priesaga "-uo" rodo jo senumą (ir sakralumą), o gal ir buvus moterišką giminę, plg. sesuo, omuo. Jis buvo garbinamas kaip Deivė Motina - gyvenimo davėja ir naikintoja. Jo šviesa visuomet buvo laikoma augalų, gyvūnų, moterų vaisingumo šaltiniu. Jo fazės įtakojo didžiuosius augimo, mirimo ir atgimimo ciklus.

Moters ir mėnulio ryšys yra pirmapradis, biologinis - išsivystęs evoliucijos eigoje. Menstruojanti moteris ir pilnėjantis bei dylantis mėnulis turi tą patį 291/2 dienų ciklą. Gyvenant natūraliose sąlygose senovės moterims ovuliacija įvykdavo pilnaties šviesoje, o menstruacijos prasidėdavo visada tuo pačiu metu - "juodojo" mėnulio fazėje.

Pirmieji žmonijos užrašymai yra mėnulio formos kaulai ar akmenys, dažnai su ryškiomis moters kūno formomis - žymėmis, kurios atitinka mėnulio fazes. Šis tamprus ryšys tarp menstruacijų, mėnulio ir laiko matavimų ilgai buvo labai ryškus senųjų visuomenių mėnulio kalendoriuose ir kalboje. Pavyzdžiui, senasis havajų kalendorius kiekvieną mėnesio dieną vadina pagal mėnulio fazę. Taip pat nesunku pamatyti žodžių "mėnesinės", "mėnuo", "mėnulis" ryšį...

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad pirmykštė moterų sąmonė, sugebėjusi susieti menstruacijas ir vaisingumą su mėnulio ciklais ir išvysčiusi tam tikrus ritualus, kurių pagalba galėjo perteikti šią informaciją kitiems - sukūrė ne tik matematikos mokslą, bet ir padėjo pagrindą visai žmonijos kultūrai.

Kelis pastaruosius šimtmečius, suklestėjus patriarchaliniams santykiams, moteris, mėnulis, žemė/kūnas ir natūralūs moterų ritmai pateko į tam tikrą užtemimą. Moters jėga virto grėsme, jos kūnas ir kraujavimas - buvo apipintas keiksmažodžiais, apie jos intuiciją kalbama su panieka, ją ėmė persekioti vieno dievo religijos ir vyrų pranašumo teorijų šalininkai. Mėnulio misterijos pasitraukė į pogrindį, palikdamos savo pėdsakus išlikusiose pirmykštėse bendruomenėse, pagoniškose, folklorinėse ar mistinėse tradicijose. Atgimstant moterų dvasingumui, mėnulio galia ir moters jėga vėl išnyra iš patriarchalinio šešėlio.

Kaip pasikeistų pasaulis, jei menstruojančios ir menopauzėje esančios moterys kiekviną mėnesį išnaudotų tris-keturias mėnulio galios dienas dvasiniam savęs ugdymui? Turint omeny tai, kad visos pasaulio moterys nuolat susijungusios su mėnulio energija, galima įsivaizduoti kokią milžinišką perkeičiančią jėgą mes galėtume pasiūlyti pasauliui.

Mėnulis mus valdo per pasąmonę ir yra mūsų sąjungininkas kelionėje per nežinomybę. Savo nesibaigiančia transformacija jis atspindi Dvasią, kuri nėra susaistyta ribota forma.

"Patekėdamos su mėnuliu", mes susijungiame su galingu alternatyvios energijos šaltiniu. Tą energiją perduoti pasauliui yra moterų darbas. Mes nuolat mokomės būti tarp dviejų pasaulių. Menstruodamos, o ypač gimdydamos. Kai mes geriau pažistame mėnulio galią, mes imame geriau pažinti savo galią.

L.K.

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“