Motinos gimimas

Jūs esate čia: Šeima » Motinos gimimas

Moters-motinos gimimas
 

Motina Meška

"Meška, ateina! Moterys, išeikite, nes meška ateina! Meška ateina, eikit iš pirties!" Šiais ritualiniais šūksniais rytų Lietuvoje moterys sutikdavo ateinančią į priepirtį gimdyvę.

Praėjus keturioms-penkioms savaitėms po gimdymo, gimdyvė pirmą kartą eina į pirtį maudytis. Kaimo moterys, sužinojusios, kada gimdyvė ruošiasi eiti maudytis, susirinkdavo prie pirties anksčiau, jos laukdavo ir sutikdavo šūksniais apie Mešką. Paslaptingi Gimties Deivės ryšiai su meška arba elne daugelyje pasaulio kraštų siekia priešistorinius laikus. Lokio šventumas yra universalus visame šiaurės pusrutulyje. Lokys-patinas, kaip augimo dvasios įsikūnijimas, buvo aukojamas kartą metuose, kad užtikrinti gyvybės atsinaujinimą pavasarį.

Kitas lokių šventumo aspektas liečia moteriškumą ir ypač susijęs su motinyste. Deivę Mešką garbino keltai, Spartoje gimdymo ir pribuvėjų globėjos deivės Artemidės garbei moterys šokdavo su meškos kaukėmis. Artemidė ir jos palydovai įgaudavo meškų pavidalą, o Atėnų mergaitės šokdavo meškų šokį Artemidės Brauronietės garbei. Iniciacijų apeigose mergaitės tampa meškomis. Iki 20 amžiaus pradžios Rytų slavų kraštuose naujagimį senelė padėdavo ant meškos kailio. Dar ir mūsų dienomis Graikijoje, vakarinėje Kretos dalyje, vasario antrą dieną švenčiama Panagia Arkoudiotissa "Nekaltosios Mergelės Meškos" šventė. (M. Gimbutienė, 1991)

Moterims išbėgus iš pirties, gimdyvė pakviečia jas grįžti, pirmoji įeina į pirtį ir pradeda antrąjį apeigų ratą - dovanų davimą. Jaunoji motina ant krosnies kampo deda rankšluostį, juostą, stomenį ar įteikia pirties šeimininkei. Tai vadinama "pirties dengimu". (S.Daunys, 1980)

Iki 19 amžiaus vidurio Latvijoje ir Lietuvoje ir gimdymo ritualas buvo atliekamas pirtyse. Po gimdymo visada aukodavo Deivei Laimai. Lininis rankšluostis, juosta ar drobės rietimas - ilgas audeklas- tinkamiausia dovana Gimties deivei - gyvybės davėjai, žmogaus likimo audėjai.

Teikiant dovanas, pirtyje būna tik moterys. Jos sveikina gimdyvę, linki jai svekaitos, o naujagimiui - užaugti dideliam. Po to visos vanojasi, maudosi, bet daugiausiai dėmesio skiria jaunajai motinai. Padeda jai praustis, išvanoja, vis klausia ar geras garas, ar gana šilumos.

Trečiasis apiegų ratas - vaišės. Išsivanojusi gimdyvė iš priepirčio įneša vaišes - duoną, pyragą, saldainių, vyno, alaus. Tokiu tad apeiginiu būdu, pasikviesdamos į savo tarpą Deivę Laimą ir jos paslaptingąją palydovę Mešką, moterys dar visai neseniai vėl į savo tarpą priimdavo perėjusiąją gimties virsmą.

Pirtyje vykdavo ir jaunamartės įvedimo į moterų bendruomenę apeigos. Tik kaimo vyrija didžiai dėl to jaudinosi, nes "Pirtin nus'vedi jaunamartę, senės išmoko visų burtų ir paskui virsta raganom."(A. Mažiulis, 1936. Žiukliškių km, Zarasų apyl. LTR 780)

Pirtyje. 1998. Laimės Kiškūnės nuotr.

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“