Darželis

Jūs esate čia: Ugdymas » Darželis

Vertybinės ugdymo nuostatos, kuriomis grindžiami ikimokyklinės Valdorfo pedagogikos metodai


Subalansuota visų vaiko galių plėtra - žmogiškojo potencialo išsaugojimo garantas. Šiuolaikiniame informacijos amžiuje nuolat auga vaikams privalomų žinių apimtis. Tai didina įtampą taip pat ir ikimokykliniame ugdyme (pavyzdžiui, rengiant vaikus mokyklai). Ši situacija kelia grėsmę, kad ankstyva intelektualizacija, vienpusiškumas įsiterps į ikimokyklinį ugdymą, pažeidžiant vaiko galių plėtros pusiausvyrą. Todėl aktualiu išlieka siekis, kad nebūtų pereikvojami vaiko resursai vienoje srityje, leidžiant atrofuotis kitiems jau labai ankstyvame amžiuje, tuo būdu kėsinantis į ateities visuomenės potencialą.
Ikimokyklinė Valdorfo pedagogika siūlo būdus, kaip subalansuoti visų vaiko galių plėtrą. Intelektinis ugdymas Valdorfo darželyje integruojamas į praktinius ir meninius dalykus, išlaikant vaiko psichikai reikalingą vientisumą. Nors darželyje organizuojama daug meninės ir praktinės veiklos, bet svarbiausias prioritetas teikiamas laisvajam kūrybiniam vaikų žaidimui, kuris veikia kaip stipriausias įvairias vaiko galias subalansuojantis veiksnys.

Visybinis pasaulio suvokimas - gebėjimo orientuotis jame pagrindas. Vaikas turėtų matyti ne padriką pasaulio vaizdą, bet suvokti jo visumą. Jam svarbu išbandyti savo jėgas įvairiose srityse, ieškant to, kas artimiausia. Ši patirties bei žinių įvairovė praplečia vaiko akiratį, kuris yra reikšmingas, formuojantis visybiniam pasaulio suvokimui.
Darželyje kiekvienas vaikas turi galimybę išbandyti įvairius darbus, amatus (siuvimą, audimą, medžio darbus, maisto gaminimą, vilnos vėlimą, sodininkystę, žaislų gaminimą, žvakių darymą ir kt.). Vaikams siūloma daug tokios veiklos, kurios produktai vaidina svarbų vaidmenį visoje žmonijos kultūros istorijoje bei šiuolaikinių žmonių gyvenime. Pavyzdžiui, organizuojamas ištisas tekstilės gamybos procesas, įvairūs jo etapai (karšiama, verpiama arba veliama, audžiama, neriama, siuvama, siuvinėjama). Kitas pavyzdys - duonos kepimas (rudenį darželyje rišami kviečių pėdai, kuliama, vėtoma, malama, minkoma tešla ir kepama duona). Kiekvienas veiklos etapas yra prasmingas ir svarbus.
Per patirtį ir veiklą vaikai daug sužino ir išmoksta. Tai - toks žinių ir įgūdžių pateikimo būdas, kai orientuojamasi į dalyko esmę, išskirtinumą, jo vietą ir paskirtį bendresniame kontekste. Ne tiek svarbu, kad vaikas sukauptų daug informacijos, kiek tai, kad ji būtų susieta su gyvenimu, ne virtuali.

Patirti, jog mokymasis teikia džiaugsmą - gauti paskatą mokytis visą gyvenimą. Svarbu ugdyti natūralią mokymosi motyvaciją, išsaugoti vaiko žinių troškulį, suteikti jam galimybę patirti atradimo džiaugsmą - nuostatos mokytis visą gyvenimą pagrindą.
Darželyje pedagogas plečia vaiko patirtį, padeda pažinti jį supantį pasaulį ne tiek aiškindamas, kiek per jutimus, patyrimą ir veiklą. Auklėtoja gerbia vaiko iniciatyvą, netrikdo jos nesavalaikiu kišimusi ar komentarais. Ji nekviečia vaikų, o leidžia jiems patiems pastebėti jos veiklą, prieiti ir dalyvauti.

Suvokti kontekstą, kuriame gyveni, reiškia - išsiugdyti atsakomybę. Žmogui prabunda atsakomybės jausmas, jei jis giliai suvokia savo sąsajas su kitais žmonėmis, aplinka, kurioje gyvena.
Darželyje to siekiama per vaikų veiklą ir suaugusiojo pavyzdį - prižiūrint augalus, švarinant gamtą, tvarkant ir taisant žaislus (pavyzdžiui, medinius žaislus galima patiems gaminti ir remontuoti bei atnaujinti, skirtingai nuo plastmasinių), pagarbiai elgiantis ne tik su žmonėmis bet ir su žmogaus pagamintais daiktais bei gamtos dovanomis, pavyzdžiui, maistu, kt. Vaikams akcentuojama aplinkos priežiūra, rūpinimasis daiktais ir gamtos objektais - tiek patalpoje, tiek lauke.

Vaikystė - savarankiška vertybė. Laisvojo ugdymo požiūriu vaikystė savaime yra gražiausia žmogaus gyvenimo atkarpa. Todėl Valdorfo pedagogikoje svarbus ne tik ugdymo rezultatas, bet ir vaiko kasdieniniai išgyvenimai. Stengiamasi sukurti tokią aplinką, kurioje vaikas galėtų būti atviras, jaustųsi saugus, suprastas ir išklausytas, padrąsintas saviraiškai.
Valdorfo darželyje rami, jutimus tausojanti aplinka saugo vaikus nuo išorinio pasulio skubotumo ir streso. Pastovus gyvenimo ritmas ir kasdieniniai pasikartojimai suteikia vaikams saugumo ir pasitikėjimo jausmą. Individualus suaugusiojo dėmesys kiekvienam vaikui ir pedagoginė orientacija į procesą, o ne į rezultatą padrąsina vaiką veiklai, sustiprina jo pasitikėjimą savo jėgomis.

Socialinių santykių darna. Darnūs socialiniai santykiai - viena pagrindinių vertybių, į kurias orientuojamasi Valdorfo pedagoginėje sistemoje. Sveiki ir darnūs socialiniai santykiai tampa įgūdžiu ir vertybe ateičiai. Mokomasi gerbti kiekvieną, nepriklausomai nuo jo išmanymo ir gebėjimų, akcentuojami kiekvieno privalumai, vertinamas kolektyvinis darbas ir gerbiamas kiekvieno vaiko savitumas.
Darželyje vaikai mokosi sąveikauti vienas su kitu, dalintis, dirbti kartu ir bendradarbiauti. Jie mokosi pasitikėti, užmegzti gerus santykius su kitais vaikais ir suaugusiais. Pedagogai ir vaikai gerbia vieni kitus ir rūpinasi vieni kitais. Vaikai mokosi ruošti dovanas šeimos nariams ir jas dovanoti. Mišrus vaikų amžius grupėje skatina padėti vieni kitiems, pratina būti tolerantiškais, nesišaipyti iš mažiau sugebančio, nerangesnio ar drovesnio draugo. Mažyliai, stebėdami vyresniuosius, mokosi bendrauti ir žaisti. Tokia "šeimyniška" situacija moko vaikus draugiškumo ir empatijos.

 

Čia ir toliau tekstai paimti iš Rasos Kabailaitės magistro darbo "Valdorfo pedagogikos įgyvendinimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose",
Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, ikimokyklinės pedagogikos katedra, mokslinis vadovas - doc. dr. J.Žilionis, Vilnius, 2001

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“