Ikimokyklinė Valdorfo pedagogika Lietuvoje

Jūs esate čia: Ugdymas » Darželis » Ikimokyklinė Valdorfo pedagogika Lietuvoje

Ikimokyklinė Valdorfo pedagogika Lietuvoje


Valdorfo pedagogikos idėjos į Lietuvą atkeliavo tik paskutinėje XX a. dekadoje, nors R.Steinerio filosofinėmis idėjomis dar amžiaus pradžioje domėjosi tokie lietuvių kultūros atstovai, kaip Vydūnas, J.Baltrušaitis. Pusšimtį metų Lietuvoje vyravusiai tarybinei materialistinei ideologijai Valdorfo pedagogika, visame pasaulyje traktuota kaip viena iš laisvojo ugdymo krypčių, nebuvo priimtina.
Lietuvoje Valdorfo darželių grupės ėmė kurtis nuo 1993 m. Pačia pradžia galima būtų laikyti 1992 - 1993 m. laikotarpį - naujovių alkio, entuziazmo, ieškojimų, domėjimosi metą. Dalis auklėtojų susidomėjo jau pirmaisiais R.Steinerio pedagogikos seminarais, nors jie ir nebuvo skirti specialiai ikimokykliniam ugdymui: nuo 1992 m. Valdorfo pedagogikos seminarus mokytojams LPKI pradėjo vesti danas, pedagogas - praktikas J.Nielsenas, o nuo 1993 m. sausio mėn. R.Steinerio suaugusiųjų pedagogikos (socialinės ekologijos) seminarus ėmė vesti šios srities specialistas iš Danijos E.Lemcke.

1993 m. pavasarį LPKI buvo suorganizuotas pirmasis ikimokyklinis Valdorfo pedagogikos seminaras, kurį vedė iš Lietuvos kilę vokiečiai Rūta ir Archibaldas Bajoratai drauge su M.Schoultze - darželio auklėtoja iš Vokietijos. Šis seminaras sukėlė didelį auklėtojų susidomėjimą (jame dalyvavo apie 100 klausytojų), ir po metų buvo dar kartą pakartotas. Vėliau šie lektoriai tęsė seminarus savo gimtajame mieste Šilutėje, taip pat Klaipėdoje, Panevėžyje.

Tuoj po pirmojo ikimokyklinio Valdorfo pedagogikos seminaro 1993 m. Vilniuje ir kitur Lietuvoje atsirado darželių grupių, norinčių ir bandančių taikyti šią pedagogiką.

Tuo metu - 1991-1992 m., Lietuvos vyriausybei orientuojantis į galimybę atsisakyti valstybinių lopšelių - darželių ir imtis stiprinti šeimų ugdymą, kūdikių priežiūros namuose svertai lėmė motinystės atostogų sąlygas ir tėvų apsisprendimą auginti vaikus iki 3 metų tik namuose. Darželiuose smarkiai sumažėjo vaikų skaičius; vien 1990 - 1991 metais buvo uždaryta daugiau kaip 500 lopšelių - darželių. (Juodaitytė, 1999). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos susirūpino savo įvaizdžiu visuomenėje, ėmė ieškoti progresyvių pedagoginių idėjų, stengėsi pritraukti daugiau vaikų į darželius, kurie tuo laiku buvo gerokai ištuštėję. Patrauklios praktinės Valdorfo pedagogikos naujovės sudomino nemažai auklėtojų ir darželių vedėjų.
Tačiau Valdorfo pedagogika nėra tik metodas, jos taikymas reikalauja radikalių pokyčių, pedagogų, vadovų, tėvų požiūrio į vaiką ir į visą ikimokyklinį ugdymą atsinaujinimo. Tam reikia laiko, noro, nemažai pastangų. Tačiau dalis pedagogų, nesupratę šio ugdymo idėjų gilumo ir esminių principų, ėmė taikyti vien išorinius elementus (uždegtą žvakę, sekant pasaką, ar rankų darbo žaislus), pavadindami savo grupes Valdorfo grupėmis.

Norinčioms nuosekliau taikyti šios pedagogikos principus savo darbe su vaikais kol kas teko ieškoti galimybių studijuoti užsienyje. Prieinamiausios studijos tuo metu buvo Maskvoje (Štutgarto pedagogų vedamas Valdorfo auklėtojų seminaras) ir Taline (Talino Pedagoginio universiteto organizuojamas tarptautinis Valdorfo pedagogikos seminaras). Šiuose seminaruose ir pradėjo gilinti savo Valdorfo pedagogikos žinias kai kurios Lietuvos auklėtojos.

1993 m. buvo įkurtas Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras, apjungęs kylančias Valdorfo pedagogikos iniciatyvas iš įvairių Lietuvos miestų. Per šį Centrą tiek mokytojai, tiek ir darželių auklėtojos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Kazlų Rūdos, Šilutės ir kitur galėjo daugiau sužinoti vieni apie kitus. Atsirado daugiau galimybių susitikti, bendradarbiauti, keistis informacija. Valdorfo pedagogikos centras, įsikūręs prie LPKI (Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto), ėmėsi platinti Valdorfo pedagoginę literatūrą ir organizuoti 3 krypčių respublikinius seminarus: mokytojų seminarą, ikimokyklinį seminarą ir socialinės ekologijos seminarą. Visi šie seminarai turėjo bendrų ypatumų - buvo atviri, vedami užsienio lektorių, ir susilaukė klausytojų iš visos Lietuvos.

1994 - 1998 metais ikimokyklinį Valdorfo pedagogikos seminarą kuravo danė I.Brochmann. Tai buvo patyrusi specialistė, kuri padėjo Lietuvoje suformuoti Valdorfo pedagogikos kriterijus, atskaitos sistemą. Buvo ieškoma būdų suteikti Lietuvos auklėtojoms, norinčioms taikyti šią pedagogiką, išsilavinimą, kuris būtų pakankamai gilus ir atitiktų pasaulinį lygį.

1995 m. pradėjo veikti mokyklinės klasės, taikančios Valdorfo pedagogiką Vilniuje, Kaune, Kazlų Rūdoje. Atsirado šios pedagogikos tęstinumo galimybė mokykloje. (Šiuo metu Vilniuje yra 1 - 7 Valdorfo mokyklos klasės, Kaune - 1 - 2 klasė, Kazlų Rūdoje 1 - 7 klasės).

Nuo 1995 m. auklėtojos iš Lietuvos ėmė vis dažniau vykti į stažuotes Valdorfo darželiuose užsienyje, parsiveždamos drąsių idėjų ir pasyrižimo keisti ne tik darželio aplinką ar darbo būdus, bet ir aplinkinių žmonių, tėvų požiūrį į vaiką. Pradedant 1997 m. pradėjo atsirasti diplomuotų Valdorfo auklėtojų, baigusių studijas užsienyje - Maskvos arba Talino Valdorfo pedagogikos seminaruose. Tos pedagogės, kurios dalyvavo socialinės ekologijos seminaruose, įgudo dirbti suaugusių žmonių grupėje, įgijo pasitikėjimo, bendraudamos su tėvais, kolegomis, vadovais, visuomene. 1997 - 1998 m. vis daugiau lietuvių auklėtojų ėmė pačios vesti praktinius ir teorinius kursus seminaruose, skaityti paskaitas tėvams, aktyviai dalintis patirtimi su kolegėmis.

1997 m. Valdorfo pedagogikos centro organizuojamas respublikinis ikimokyklinis seminaras Vilniuje pradėjo intensyvius 4 metų kursus darželio auklėtojoms, kurie nuolatinėms jų lankytojoms turėjo suteikti žinių ir įgūdžių, būtinai reikalingų, norint kompetetingai kurti Valdorfo darželį ir jame dirbti. Čia studijuoja 50 auklėtojų iš skirtingų Lietuvos miestų.

1998 m. ir 1999 m. vasarą Vilniuje organizuotos Antroposofinės medicinos, terapijos ir pedagogikos tarptautinės konferencijos dar labiau pagilino jose dalyvavusių auklėtojų požiūrį į vaiką, suteikė prasmingų žinių, praplėtė aktualių ugdymui klausimų spektrą.

Nuo 2000 m. Panevėžyje pradėtos organizuoti kasmetinės konferencijos, skirtos Gydomosios pedagogikos ir ikimokyklinės Valdorfo pedagogikos temoms.

2000 - 2001 m. Vilniuje ir Kaune įsisteigė tėvų bendrijos Valdorfo pedagogikai remti. Buvo sukurtas interneto puslapis apie Valdorfo pedagogiką Lietuvoje.

Čia ir toliau tekstai paimti iš Rasos Kabailaitės magistro darbo "Valdorfo pedagogikos įgyvendinimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose",
Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, ikimokyklinės pedagogikos katedra, mokslinis vadovas - doc. dr. J.Žilionis, Vilnius, 2001



 

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“