Pedagogų darbo planavimo būdai

Jūs esate čia: Ugdymas » Darželis » Pedagogų darbo planavimo būdai

Pedagogų darbo planavimo būdai. Kolegialus ir individualus pedagogų pasiruošimas darbui


Kadangi Valdorfo pedagogika siekia suderinti į vaiką orientuotą (t.y. laisvąjį) ugdymą su žiniomis apie vaiko vystymosi archetipą, tampa labai svarbus darbo planavimo lankstumas, sugebėjimas orientuotis į esamą situaciją, remtis stebėjimais. Čia taikomas dinamiškas planavimo modelis. Planuojant teikiama didelė reikšmė atgalinei apžvalgai: 1) objektyvių faktų prisiminimui, įvardijimui ir 2) jų įvertinimui. Svarbi nuostata - neskubėti priimti sprendimo, neskubėti vertinti, negailėti laiko ir jėgų įsiklausyti į objektyvius faktus. Tokiu būdu "apdorojus" praeitį, ima aiškėti ateitis. Tokį planavimą galima atlikti kasdien, kartą per savaitę, kartą per mėnesį ir kt.


Socialinė ekologija siūlo "lemniskatės metodą" - dinamiško planavimo, problemų sprendimo modelį:

Svarbesnieji dinaminio lemniskatės metodo (Large, 1981) momentai. 1)Neįsiklausius į praeities ir dabarties faktus, ateities sprendimai, planavimai bus nesubrandinti, nerealistiški. 2) Prieš priimant sprendimus, planuojant, būtina pagalvoti apie ateities, rytojaus idealą, ir tik po eiti prie realistiško sprendimo. Planuodami ateitį, turime nebijoti pasitelkti savo vaizduotę. 3) Nuo utopinių sprendimų apdraudžia "moralinės vaizduotės" panaudojimas: mintyse įsivaizduojamos kiekvienos idėjos galimos pasekmės. 4) Planuojant darbą pagal dinaminį lemniskatės modelį, reikia išsikelti klausimą, į kurį ieškoma atsakymo. Klausimo formulavimas padeda įsisąmoninti turimas problemas, neaiškumus.
Šis dinamiškas planavimo būdas gali būti taikomas įvairiais lygiais, pavyzdžiui, nagrinėjant situaciją su konkrečiu vaiku, planuojant veiklą ateinančiam mėnesiui, savaitei, metams.
Pedagogas gali šį darbą atlikti individualiai, tačiau kur kas našesnis ir lengviau realizuojamas būdas yra tą daryti kartu su kolega (-omis).
Individualus pasiruošimas darbui - tai kasdieniniai apmąstymai apie vaikus, galbūt konkretaus vaiko vaizdinio iškėlimas savo atmintyje. Vaikų stebėjimai, apmąstymai - svarbiausia pasirengimo darbui dalis. Kita dalis - pasiruošimas veiklai, rato žaidimams, dainavimui, pasakos sekimui, kt.
Didelė reikšmė teikiama kolegialiam darbui.

Čia ir toliau tekstai paimti iš Rasos Kabailaitės magistro darbo "Valdorfo pedagogikos įgyvendinimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose",
Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, ikimokyklinės pedagogikos katedra, mokslinis vadovas - doc. dr. J.Žilionis, Vilnius, 2001

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“