Ugdymas per kūrybinį žaidimą

Jūs esate čia: Ugdymas » Darželis » Ugdymas per kūrybinį žaidimą

Ugdymas per kūrybinį žaidimą


Valdorfo pedagogikos požiūris į žaidimą. Esminiai poreikiai, pastūmėjantys vaiką žaisti - tai poreikis vystytis ir kurti bei poreikis būti aktyviam, veikti. Vaiko žaidimą maitina jo fantazijos impulsai. Žaidžiant ateina gilus pasitenkinimas, kurį vaikas ne visuomet gali išsakyti žodžiais, bet kuris pasireiškia per jo harmoningą elgseną, jo stengimąsi, paraudusius skruostus ir švytintį veidą.
Ką vaikuose ugdo kūrybinis žaidimas. Žaisdami vaikai lavina savo įgūdžius bei sustiprina savo sugebėjimą suprasti ir mąstyti. Kūrybinis žaidimas padeda fiziškai, emociškai ir socialiai vystytis ir leidžia vaikams mokytis tyrinėjant ir atrandant. Žaidimas sudaro erdvę panaudoti vaizduotei - esminiam žmogaus protinių sugebėjimų aspektui. Žaisdamas vaikas ugdosi išradingumą ir sugebėjimą adaptuotis, iniciatyvumą, taipogi plėtoja įgimtus polinkius. Be to, žaidimas ugdo ir stiprina sugebėjimą susikaupti.
R. Steineris siūlė atkreipti dėmesį, kad "kiekvienas vaikas žaidžia skirtingai. Tai, kaip žaidžia 4, 5, 6 metų vaikas, vėliau įsismelkia į jo sielos gelmes kaip tam tikras gebėjimas, galia. Tai, kaip vaikas žaidžia, pasireikš vėliau jo charakteryje. Tai, ko reikalauja vėlesnė gyvenimo rimtis ir kas persipina su darbo rimtumu, visa tai įdiegiama vaikui per žaidimą, kuris yra pilnas rimties." (Understanding Young Children, 1975).
Tyrimai rodo, jog vaikai, kurie geriausiai žaidė socio-dramatinius žaidimus vaikų darželyje, vėliau demonstravo ir didžiausius pasiekimus eilėje kognityvinių sričių, tokių, kaip aukštesnė intelektualinė kompetencija, ilgesnis dėmesio sutelkimo laikas, didesnis novatoriškumas ir vaizduotės sugebėjimai. Taipogi geri žaidėjai rodė daugiau empatijos kitiems, mažiau agresyvumo ir apskritai daugiau emocinio bei socialinio suderinamumo. (Almon, 1994).
Sąlygos, reikalingos kūrybiniam vaikų žaidimui. Pedagogo vaidmuo.
- Auklėtojos pavyzdys, užsiimant ūkiškais darbais bei rankdarbiais, praturtina vaikų žaidimus savo įvairove, suteikia siužetų ir judesių mėgdžiojimui, o taip pat inspiruoja ramų aktyvumą žaidžiant.
- Dienos ritme kiekvienam vaikui kasdien reikalingas ilgas, nepertraukiamas laikas laisvam žaidimui.
- Auklėtoja rūpinasi, kad vaikai turėtų žaidimui reikalingų daiktų ir žaislų, skatinančių kūrybiškumą, ugdančių vaizduotę.
- Vaikams suteikiama daug laisvės judėti (pavyzdžiui, leidžiama užsilipti, nušokti, pernešti baldus ir iš jų statyti), bet kartu nustatomos aiškios elgesio ribos (pavyzdžiui, nelipti ten, kur auga vazoninė gėlė ir pan.).
- Auklėtoja leidžia vaikams žaisti patiems, sudarydama erdvę jų savarankiškumui reikštis, pati per daug nesikišdama ir atvirai nereguliuodama jų žaidimo. Dažniausiai jos poveikis laisvajam vaikų žaidimui - netiesioginis, inspiruojantis.
R. Steinerio teigimu, "lengva išgalvoti tokius darbus, kaip žaidimas lazdelėmis, pynimas iš popieriaus, ar kita "specialiai vaikams" sumanyta veikla, kuria vaikai visiškai atitraukiami nuo jiems svarbios, gyvai iš jų kylančios veiklos. Daug sudėtingiau yra savo pavyzdžiu teisingai parodyti tikrą gyvenimą, kuris atsispindėtų vaikų žaidime. (...) Vaikų darželio uždavinys ir yra gyvybiškai svarbius darbus atlikti tokia forma, kad vaikai galėtų juos panaudoti savo žaidimuose." (Understanding Young Children, 1975).


Čia ir toliau tekstai paimti iš Rasos Kabailaitės magistro darbo "Valdorfo pedagogikos įgyvendinimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose",
Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, ikimokyklinės pedagogikos katedra, mokslinis vadovas - doc. dr. J.Žilionis, Vilnius, 2001


 

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“