Vis pirmyn ir pirmyn

Jūs esate čia: Ugdymas » Mokykla » Vis pirmyn ir pirmyn

Mokytoja Rita Baltrūnienė

Vis pirmyn ir pirmyn


"Vaiką turime su pagarba sutikti, su meile auginti, laisvą išlydėti", sakė R.Šteineris, Valdorfo pedagogikos pradininkas. Jau 7 metus Vilniuje gyvuoja klasės, kuriose dirbama, vadovaujantis šia pedagogine sistema. Ji remiasi esminių augančio žmogaus poreikių skirtingais amžiaus tarpsniais suvokimu, ir yra sukaupusi jau 80 metų pasaulinės praktikos patirtį. Ši pedagogikos kryptis daug dėmesio skiria vaiko gyvybinių jėgų, vaikystės tausojimui. Vaikystė - pati gražiausia žmogaus gyvenimo atkarpa, iš kurios semiamės kūrybinio potencialo visam likusiam gyvenimui. Todėl svarbūs ne tik vaiko pasiekimai, bet ir jo kasdieniniai išgyvenimai. Siekiama, kad vaikas galėtų eiti į mokyklą be baimės, mokymosi procesas teiktų jam džiaugsmą, dėstoma medžiaga sietųsi su realiu vaiko gyvenimu, jo patirtimi. Stengiamasi sukurti mokykloje tokią aplinką, kurioje vaikas galėtų būti atviras, jaustųsi saugus ir išklausytas, padrąsintas saviraiškai, kur nebūtų įtampos, vyrautų draugystės, o ne konkurencijos atmosfera. Toks požiūris tausoja ir vaiko sveikatą: atsparumas ligoms yra susijęs su vaiko psichine ir dvasine būkle, kurią gali neigiamai veikti emocinė įtampa, pernelyg didelis intelektualinis krūvis, reikalavimai, neatitinkantys vaiko vystymosi tempo. Ši ugdymo sistema skiriasi nuo tradicinės ne tiek dėstomos medžiagos apimtimi, kiek tuo, kada, kas ir kaip dėstoma. Pagrindiniai uždaviniai, kuriais vadovaujamasi, sudarant Valdorfo mokyklos programas, yra šie:

palaikyti, stiprinti, įtvirtinti besiformuojančio vaiko gebėjimus, duoti peno jo vidiniam gyvenimui;
sudaryti vaikui sąlygas susidurti su jo brandą atitinkančiais sunkumais, tuo stimuliuojant jo vidinių galių skleidimąsi;
suteikti vaikui prasmingų žinių" /Valdorfo m-klos koncepcija/.

Vilniuje dirbančios Valdorfo klasės šiuo metu juridiškai priklauso "Vyturio" pradinei bei "Vileišio" pagrindinei mokykloms. 1-7 klasėse mokosi 90 mokinių, juos ugdo 20 mokytojų kolektyvas. Kasmet surenkama nauja pirma klasė. Šios pedagogikos poreikis Vilniuje vis auga - Valdorfo vaikų darželių grupės, iš kurių į Valdorfo klases ateina didelis procentas vaikų, nesutalpina norinčių ten patekti - eilėje laukia virš 180 vaikų. Vis aktualesniu tampa Vilniaus Valdorfo mokyklos steigimo klausimas.

Kasdieniniame savo gyvenime Valdorfo klasės jau dabar didele dalimi funkcionuoja kaip savarankiška mokykla - nebesutilpdamos į mokyklų, kurioms juridiškai priklauso, patalpas, Valdorfo klasės ieškojo, kur galėtų prisiglausti, kad būtų po vienu stogu, ir štai jau tris metus jos dirba vaikų darželio "Liepsnelė" patalpose. Jau eilė metų mokytojai, susibūrę į kolegiją patys organizuoja visą pedagoginę veiklą, rūpinasi socialiniu-kultūriniu mokyklos gyvenimu, Valdorfo mokymo programų adaptacija bei tobulinimu, žinių kokybe. Dabartiniu metu baigiamos rengti 1?12 klasių mokymo programos, sukurta Lietuvos Valdorfo mokyklos koncepcija. Ši veikla suvienijo bendram darbui ne tik mūsų mokyklos, bet ir visos Lietuvos Valdorfo pedagogikos entuziastus - darželio auklėtojus, mokytojus, bei tėvus. Besikuriančioje Vilniaus Valdorfo mokykloje jau du metus aktyviai veikia būsimos mokyklos taryba, kurią sudaro mokytojų ir tėvų atstovai. Ji koordinuoja visą Valdorfo klasių gyvenimą, čia priimami esminiai sprendimai, numatomos mokyklos kūrimo strategijos, planuojama veikla, pasiskirstoma atsakomybe. Mokyklos taryboje vyksta gyvos diskusijos, dalinamasi informacija, inicijuojami dokumentų ruošimo, kiti parengiamieji darbai. Šiuo metu jau baigiamas rengti ir būsimos mokyklos nuostatų projektas.

Mokyklos bendruomenės pastangos ir entuziazmas - didelė jėga, tačiau vien jos nepakanka - norint įsteigti mokyklą, kurią pagal savo poreikius galėtų lankyti visi vaikai, nepriklausomai nuo jų šeimos finansinės padėties, ji turėtų būti valstybinė mokykla. Tačiau valstybinei mokyklai keliamų reikalavimų kai kurios formuluotės (pvz. kiekvieniems metams nustatyti konkretūs išsilavinimo standartai) yra pernelyg sukonkretintos, paliekančios pedagogui per mažai laisvės savo darbe orientuotis į realią konkrečios klasės, vaiko raidą, tad Valdorfo pedagogika negali be išlygų jomis vadovautis, nenusižengdama savo principinėms nuostatoms. Sprendžiant šią problemą jau nemažai nuveikta, Valdorfo pedagogikos pripažinimo procesas kelių paskutinių metų bėgyje gerokai pasistūmėjo į priekį. Svarbiu įvykiu Lietuvos Valdorfinio judėjimo gyvenime tapo parodos, skirtos UNESCO Tarptautinės ugdymo konferencijos 44-ajam posėdžiui, katalogo "Valdorfo pedagogika" išleidimas lietuvių kalba. Šia proga pirmą kartą Lietuvoje buvo kalbama apie šią pedagogiką tokiu aukštu lygiu. Minėtas katalogas buvo pristatytas ŠMM. Pristatyme dalyvavo pedagogai, mokslininkai, ministerijos darbuotojai, UNESCO atstovai, užsienio šalių ambasadoriai. Pristatymo metu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius savo sveikinimo žodyje sakė: "šis leidinys puikus iššūkis centralizuotai ir unifikuotai sistemai. Paprasta patrauklia forma pateiktas turinys, nusakantis kertines humanistinės mokyklos nuostatas, leis ne tik pedagogams, bet ir visiems, besidomintiems švietimu, naujai pažvelgti į šiandieninę Lietuvos mokyklą ir ieškoti būdų, kaip ją tobulinti."

Nors pati Valdorfo pedagogikos idėja vis plačiau pripažįstama Lietuvoje, tačiau įsteigti Valdorfo mokyklą nėra paprasta. Čia susiduriame su eile formalių kliūčių. Valdorfo mokykla orientuota į aktyvią ir kūrybingą mokyklos bendruomenę, kurios savivaldos organai faktiškai atlieka ir didžiąją dalį valdymo funkcijų, todėl Valdorfo mokyklose nėra direktoriaus - ji valdoma kolegialiai. Dabartinėje Švietimo valdymo ir kontrolės sistemoje šis modelis iškrenta iš konteksto, nors jis - tiesioginė išdava ir požymis pačios valstybės inicijuojamo proceso: mokyklų virsmo iš pasyvių vykdytojų į aktyvias proceso dalyves. Tad jam taip pat turėtų atsirasti vieta bendresniame kontekste. Kinta ir aktyvių, brandžių mokyklos bendruomenių lūkesčiai aukštesnių instancijų atžvilgiu - mokykloms vis mažiau reikalingas kontroliuotojas ir valdytojas, vis labiau bręsta partneriškų santykių poreikis, kuriame aukštesnės instancijos taptų mokyklų talkininkėmis ir padėjėjomis - pagal savo kompetenciją koordinuotų mokyklų veiklą, kauptų ir platintų informaciją, teiktų mokykloms ekspertinę bei finansinę pagalbą. Pasaulio bankas skiria pinigus tam, kad Lietuvos mokyklos būtų apmokytos tapti besimokančiųjų bendruomenėmis. Tačiau, norint pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę mokyklose, šalia žinių ir įgūdžių, reikalinga ir įstatymu numatyta galimybė pačiai mokyklai tapti besimokančia organizacija, turinčia įgaliojimus realiai mokytis iš savo patirties, daryti esminius persitvarkymus savo gyvenime, be didelio vargo keisti tai, ką, jos pačios manymu, reikėtų pakeisti, vadovaujantis išsikeltais uždaviniais bei savo patirtimi.

Siekdami praplėsti savo galimybes, talkinant mokyklos kūrimo procesui, o taip pat dalyvauti įvairiuose projektuose, skatinančiuose Švietimo sistemos demokratizavimą bei jos pedagoginių sistemų įvairovę, prieš pusantrų metų Vilniaus Valdorfo klasių ir darželio grupių tėvai įkūrė visuomeninę organizaciją "Tėvų paramos Valdorfo pedagogikai bendrija". Ji rūpinasi ne tik mokyklos ūkiniu, socialiniu bei kultūriniu gyvenimu, bet ir išorinėmis prielaidomis netradicinės mokyklos steigimui. Kartu su kitų netradicinių pedagoginių sistemų atstovais (Montessori, Suzuki, Valdorfo) tėvai dalyvavo svarstymuose, teikė savo pasiūlymus, kuriant (šiuo metu jau patvirtintą) Lietuvos Netradicinio ugdymo koncepciją. Tėvų bendrija pateikė ŠMM savo pasiūlymus ir dėl Švietimo įstatymo projekto tobulinimo.

Nauja šiais metais Valdorfo klasių veikloje dar ir tai, kad tėvų bei mokytojų iniciatyva mokykloje pradėtas įgyvendinti narkotikų ir kitų cheminių priklausomybių prevencijos projektas, pasaulyje žinomas CHARLIE (Chemical Abuse Resolution Lies In Education) vardu. Kartą per savaitę vaikams vedama pamoka, kurios uždaviniai - ugdyti vaikuose sugebėjimą pasakyti "ne", padėti jiems įgyti sprendimo priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžius, lavinti sugebėjimą išsakyti savo nuomonę, padėti jiems išmokti konstruktyviai elgtis su negatyviomis emocijomis. Visi šie įgūdžiai labai reikalingi, kad vaikas ateityje pajėgtų atsispirti grupės įtakai, gebėtų pasakyti "ne" narkotikų vartojimui. Rudenį planuojame surengti seminarą, kuriame užsiėmimus ves kviestiniai lektoriai, turintys didelę darbo su šiuo projektu patirtį, į kurį kviečiami visi, norintys išsamiau susipažinti su CHARLIE projekto specifika.

Valdorfo klasių mokytojai, vaikai ir tėvai renkasi ne tik spręsti įvairias problemas. Labai smagios, kupinos skardaus juoko, pokštų ar tylaus nuščiuvimo yra mokyklos šventės. Nors sniegas jau susigėrė į žemę, bet negaliu neprisiminti Kalėdinio šurmulio, moksleivių spektaklių, kuriuos vainikavo jau tradicija tapęs Kalėdinis tėvų vaidinimas. Dar ilgai po spektaklio, sutikęs mokinį ar mokytoją galėdavai išgirsti jį niūniuojant Kalėdinio vaidinimo motyvą: "vis pirmyn ir pirmyn neramion būtin, vis pirmyn ir pirmyn su nauja viltim…"
Kiekvienais metais mokykloje vyksta pavasarinė mugė. Paruošiamieji darbai prasideda, pasibaigus žiemos atostogoms. Juose dalyvauja visi - vaikai, tėvai ir mokytojai. Buriasi šventės organizavimo grupės, padedančios vaikams pasiruošti mugei. Vieni siuva žaislus, drožia iš medžio įvairius namų apyvokos daiktus, lieja žvakes, velia vilną pirštinėms, tapo paveikslus, iš molio lipdo keramikos darbelius, kiti rūpinasi kavinės, kirpyklos ar foto atelje, spektaklio ar koncerto, meno galerijos ar kokio kito renginio organizavimu. Mugės metu kiekvienas dalyvis ar svečias randa užsiėmimą, mielą širdžiai, o lėšos, surinktos šventės metu, skiriamos mokyklos reikmėms. Į mugę, kuri šiais metais vyko kovo 16 dieną, kvietėme ne tik mokyklos mokinius ir jų tėvus, bet ir svečius iš viso miesto.
Norisi tikėti, kad bendromis pastangomis svajonė pagaliau taps realybe ir valstybinė Valdorfo mokykla Vilniuje bus įsteigta. Tik ši viltis suteikia jėgų toliau dirbti ir nenuleisti rankų.

 

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“