Istorija

Jūs esate čia: Ugdymas » Valdorfo pedagogika » Istorija

Valdorfo pedagogikos atsiradimas

Pirmojo Valdorfo darželio atsiradimas susijęs su pirmąja Valdorfo mokykla, kurią 1919 metais Štutgarte įkūrė pats R.Šteineris drauge su Emiliu Moltu, firmos "Valdorf - Astorija" direktoriumi. Iš šios motininės mokyklos ir paplito pavadinimas "Valdorfo pedagogika". Šalia šios mokyklos Štutgarte 1925 metais buvo įkurtas pirmasis Valdorfo vaikų darželis (įkūrėja - E.M.Grunelius). Po to buvo įsteigta dar eilė panašių mokyklų bei darželių kituose Vokietijos miestuose ir užsienyje (1923m. Olandijoje, 1925 m. Anglijoje ir JAV, 1926 m. Šveicarijoje, Norvegijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje). Daugiau nei 80 metų Valdorfo programa natūraliai skleidėsi ir buvo pritaikoma prie besikeičiančių kultūrinių bei geografinių kiekvienos skirtingose šalyse besikuriančios Valdorfo ugdymo įstaigos aplinkybių.
Nacionalsocialistų valdymo metais Vokietijoje šios pedagogikos įstaigos buvo uždraustos, o po karo vėl atidarytos, jų skaičius pasaulyje vis intensyviau augo. Buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje per visą komunistų valdymo laikotarpį ši pedagogika taipogi buvo uždrausta. Rusijoje ji ėmė skleistis jau žlungant sovietinei imperijai - 1989 metais; Lietuvoje - 1992 metais.


1990 metais įvairiose pasaulio šalyse buvo 526 Valdorfo mokyklos. Daugiausia jų buvo Vokietijoje - 137, Olandijoje - 86, JAV - 66, Šveicarijoje - 34, Anglijoje - 25, Norvegijoje - 23, Švedijoje - 22, Australijoje - 18, Danijoje - 17, Belgijoje - 16, Suomijoje - 15. Valdorfo mokyklos kūrėsi ir tolimose Rytų bei Afrikos valstybėse, Pietų ir Vidurio Amerikoje: Japonijoje - 1, Indijoje - 2, Naujojoje Zelandijoje - 4, Izraelyje - 1, Egipte - 1, PAR - 6, Urugvajuje, Peru, Ekvadore - po 1. Kūrėsi ir kitose valstybėse. (Dessecker, 1990).


Tarptautinės Valdorfo darželių asociacijos duomenimis, 1996 metais pasaulyje buvo 1169 Valdorfo vaikų darželiai. 2000 metų pradžioje 50 - tyje pasaulio šalių buvo 804 Valdorfo mokyklos ir 1434 vaikų darželiai. Tai rodo greitai spartėjantį Valdorfo pedagogikos įstaigų skaičiaus augimą pasaulyje: per paskutius 4 metus buvo sukurti 265 Valdorfo darželiai, per dešimtmetį sukurtos 278 Valdorfo mokyklos.

Valdorfo darželis. Tarptautinė patirtis
 

Valdorfo darželiuose auklėtojos, dirbdamos su mažais vaikais, kuria šiltą ir jaukią naminę aplinką bei suteikia vaikų gyvenimui ritminių pasikartojimų. Tai užtikrina saugią psichologinę vaikų savijautą. Čia vaikas ugdomas dviem kryptim. Pirma, auklėtojos užsiima ūkine, menine ir praktine veikla, kurią vaikams sudaromos sąlygos mėgdžioti (pavyzdžiui, kepimas, piešimas, sodo darbai, rankdarbiai). Ši veikla atspindi ir metų laikų nuotaikas bei kalendorines šventes. Antra, auklėtoja ugdo vaikų fantazijos galias, sekdama atidžiai parinktas pasakas, o taip pat padeda jiems giliau išgyventi, patirti daugelį gyvenimo aspektų, skatindamos laisvąjį žaidimą. Čia naudojami žaislai, pagaminti iš natūralių medžiagų, bei kriauklės, kankorėžiai ir kiti pačių vaikų surinkti gamtos daiktai. Tokioje iš tiesų natūralioje ir kūrybingoje aplinkoje vaikas nesąmoningai perima labai daug vertybinės, estetinės ir kitos jo asmenybės formavimąsi lemiančios informacijos. Valdorfo darželis puoselėja kūrybingumą, gebėjimą stebėtis ir domėtis pasauliu, pagarbą gamtai ir žmogui.


Įvairių šalių Valdorfo darželiuose galima atrasti bendrų bruožų:
- Ugdoma daugiau per suaugusiojo pavyzdį, negu aiškinant ar nurodant.
- Pripažįstamas esminis žaidimo vaidmuo ikimokykliniame ugdyme, vaikams skiriama daug laiko kūrybiniam žaidimui.
- Laikomasi ritmo vaiko gyvenime. Pabrėžiami veiklos pasikartojimai dienos, savaitės eigoje ir metų cikle.
- Skatinamas vaiko judėjimas, atsižvelgiant į individualų poreikį; neskubinamas intelektinis vystymasis, tausojant gyvybines jėgas vaiko fiziniam vystymuisi.
- Rūpestingai suformuota, namus primenanti aplinka darželyje yra pritaikyta puoselėti asmeninį ir socialinį vystymąsi.
- Stebima kiekvieno vaiko raida ir individualiai sprendžiamos jo vidinės problemos.
- Akcentuojamas vaiko ryšys su gamta.
- Socialinius įgūdžius padeda ugdyti buvimas mišraus amžiaus vaikų darželio grupėje.
- Valdorfo pedagogikos institucijose vyrauja kolegiali pedagogų atsakomybė už ugdymo programos tobulinimą, kadrų parinkimą, naujų vaikų priėmimą, bendrą kultūrinį Valdorfo įstaigos gyvenimą.
- Tėvai aktyviai dalyvauja darželio gyvenime, savanoriškai prisiima atsakomybę už socialinius ir ūkinius klausimus.
Valdorfo darželių bendri požymiai netrukdo kiekvienai šaliai atsižvelgti į tautos kultūrinius savitumus. Be jau aprašytos tradicinės Valdorfo darželio formos užsienio šalyse yra žinoma ir netradicinių Valdorfo darželio realizavimo būdų, tokių kaip užmiesčio arba miško darželiai (vaikai visą laiką - 5 dienas per savaitę, po 5 valandas - būna gamtoje, žaidžia, tyrinėja gamtą, daug juda, žaidžia rato žaidimus, dainuoja, klausosi pasakos);
kaimo tipo darželiai mieste (su nedideliais naminiais gyvūnais, t.p. daug laiko praleidžiama lauke, ūkininkaujama, yra sodas, daržas, einama į tolimus žygius; skirta vaikams nuo 1 iki 7 metų);
namų darželiai mažesnėms grupėms vaikų.
Valdorfo pedagogika nuolat modifikuojama ir plėtojama, atsižvelgiant į šalies papročius, sąlygas, konkrečios vaikų grupės poreikius bei atskiro pedagogo individualybę.. Kuriant lietuvišką Valdorfo darželį, šio ugdymo įgyvendinimas čia, Lietuvoje, neatsiejamas nuo lietuviškų tradicijų, etnokultūros, bei nuo švietimo sistemos specifikos.


Čia ir toliau tekstai paimti iš Rasos Kabailaitės magistro darbo "Valdorfo pedagogikos įgyvendinimas Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose", Vilniaus pedagoginis universitetas, Pedagogikos ir psichologijos fakultetas, ikimokyklinės pedagogikos katedra, mokslinis vadovas - doc. dr. J.Žilionis, Vilnius, 2001
 

uždaryti

Siųsti draugui

Jei šį straipsnį norite rekomenduoti savo draugui, prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“

uždaryti

Pastabos autoriui

Jei šiame straipsnyje pastebėjote neteisingą faktą ar klaidą, galite apie tai pranešti redakcijai. Prašome užpildyti formą ir paspausti „Siųsti“